Kūno kalba. Gestų reikšmės skirtingose kultūrose

Teigiami kūno kalbos gestai mūsų kultūroje gali turėti visiškai priešingą reikšmę kitose pasaulio šalyse. Taigi, panagrinėkime dažniausiai pasitaikančius gestus ir jų reikšmes skirtinguose pasaulio regionuose.


People photo created by drobotdean - www.freepik.com

„V“ ženklas gali būti rodomas dviem skirtingais būdais:
delnu į išorę;
delnu į vidų.

Jeigu rodote „V“ ženklą delnu į išorę, tai reiškia laimėjimą, sėkmę. Šis gestas buvo plačiai naudojamas II-ojo pasaulinio karo metu. XX amžiaus septintąjį dešimtmetį tas pats kūno kalbos ženklas buvo naudojamas hipių, reiškiantis taiką.


Technology photo created by freepik - www.freepik.com

Taikos ženklas yra vienas populiariausių gestų, kuris naudojamas turistų, ypač iš Rytų Azijos šalių. Tokiose šalyse, kaip Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir Tailandas „V“ ženklas dažnai naudojamas fotografuojantis.

Vakarų šalyse, prie baro parodžius „V“ ženklą, reikštų norą užsisakyti du vienetus gėrimo.

Tokiose šalyse, kaip Didžioji Britanija, Australija ir Afrika, rodomas „V“ ženklas nukreiptas delnu į save, reikštų didžiulį įžeidimą pašnekovui.


Hand photo created by pch.vector - www.freepik.com

„OK“ kūno kalbos gestas reiškia, kad viskas yra gerai. Šis ženklas labai dažnai naudojamas nardytojų.

Prancūzijoje ir Belgijoje „OK“ gestas turi neigiamą reikšmę, reiškiančią nulį arba bevertį objektą. Tačiau Japonijoje šis ženklas reikia pinigus, todėl galite visiškai supainioti pašnekovą, jeigu „OK“ gestu norėsite pasakyti, kad jums sekasi puikiai.

Lotynų Amerikoje „OK“ ženklas turi neigiamą reikšmę, todėl geriau jo nevartoti.


Hand photo created by drobotdean - www.freepik.com

Kuomet pakeliame ranką ir rodome delnu į kitą asmenį, tai daugelyje Europos šalių bei Amerikoje reiškia ženklą „Stok!“.

Jeigu kalbėdami su kitu asmeniu mes rodysime jam delną, tačiau tuo pačiu kiek išskėsime pirštus, tai simbolizuos skaičių „5“.

Tačiau tokiose šalyse, kaip Graikija, Pakistanas ar Turkija to paties kūno kalbos ženklo rodymas būtų suprantamas kaip didžiulis įžeidimas.


Hand photo created by drobotdean - www.freepik.com

Rodomojo piršto nukreipimas kažkuria kryptimi, ko gero, yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių rankų gestų. Net ir kūdikiai nukreipia savo pirštus į tuos objektus, kurių tuo momentu nori.

Kitais atvejais nukreiptas rodomasis pirštas naudojamas įspėti kitus individus arba kaip vienas iš būdų nutildyti asmenį, o taip pat atkreipti dėmesį į kažką. Nukreipto piršto rodymas į kitus beveik visose kultūrose yra traktuojamas kaip labai nemandagus elgesys.


People photo created by freepik - www.freepik.com

Rodomąjį pirštą periodiškai ištiesdami ir vėl užlenkdami mes dažniausiai kviečiame pašnekovą prieiti. Neretai šis kūno kalbos gestas naudojamas kaip viliojimo, flirto ženklas.

Filipinuose taip kviesti žmogų visgi nederėtų. Tai viena iš netinkamiausių asmens kvietimo formų, nes ten taip kviečiami tik šunys. „Ateik čia“ gestas ten laikomas tokiu blogu, kad net galite būti sulaikyti vietinių policijos pareigūnų, jeigu jį panaudosite kviečiant asmenį.

Japonijoje tai taip pat yra nepagarbos ženklas. Kas įdomu, Singapūre šis gestas turi mirties reikšmę.


People photo created by drobotdean - www.freepik.com

Nykštys į viršų yra gan universalus kūno kalbos ženklas, kuriuo išreiškiama teigiama emocija, t. y. kad viskas einasi sklandžiai, sekasi gerai. Tranzuotojai laiko iškeltą nykštį, norėdami sustabdyti pravažiuojančius automobilius.

Tačiau islamiškose valstybėse pakeltas nykštys laikomas nemandagiu ir įžeidžiančiu gestu.

Australijoje tai irgi teigiamas ženklas, tačiau nukreipus nykštį žemyn bei rodant jį į pašnekovą, būtų traktuojamas kaip labai didelis įžeidimas.

Nyderlanduose, beje, rodomas iškeltas nykštys gali reikšti santykių paiešką tarp tos pačios lyties atstovų.

Japonijoje, Pietų Korėjoje iškeltas nykštys reiškia skaičių „1“.


Background photo created by freepik - www.freepik.com

Sukryžiuoti rankų pirštai dažniausiai reiškia tam tikrą lūkestį, tikimasi sėkmės sau arba linkima jos kitiems.

Kai kurie sukryžiuoja pirštus prieš sakydami melą. Šis gestas kartais dar naudojamas užtvirtinant pažadą, kad asmuo laikys sužinotą informaciją paslaptyje.

Vietname sukryžiuoti pirštai vaizduoja moters lytinius organus ir yra laikoma dideliu įžeidimu, jeigu toks gestas nukreiptas į kitą asmenį.

People photo created by fabrikasimf - www.freepik.com

Žmonės dažnai klapsi pirštais bandydami kažką prisiminti. Kiti suklapsi pirštais, kai prisimena ar juos aplanko gera idėja.

Lotynų Amerikoje pirštais klapsima, kai prašoma kito žmogaus pasiskubinti.

Tačiau nemažai kultūrų klapsėjimą pirštais supranta kaip įžeidimą ir nepagarbą, ypač jeigu pirštais klapsima arti kito asmens veido.


Business photo created by luis_molinero - www.freepik.com

Dar vienas kūno kalboje naudojamas rankų gestas yra vadinamieji „ragai“. Šis simbolis daugelyje kultūrų reiškia velnią. JAV ragų gestas labai prigijo pas rokerius. Jie šį gestą naudoja kaip teigiamą ženklą, kuris be to reiškia ir pritarimą. Tai taip pat yra vienas iš teigiamų gestų tokiose kultūrose kaip budizmais ir induizmas.
 
Visgi daugelyje Viduržemio jūros regiono ir Lotynų šalių, tokiose kaip Italija, Brazilija, Kolumbija, Portugalija, Ispanija parodžius ragų ženklą vyrui, reikštų, jog sutuoktinė jį apgaudinėja.


Business photo created by filistimlyanin - www.freepik.com

Figos (špygos) rodymas tokiose šalyse, kaip Didžioji Britanija, Kanada, Australija yra laikomas vienas iš teigiamų kūno kalbos gestų. Šis gestas ten rodo vaisingumą, o taip pat tai yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo piktos akies.

Tačiau daugelyje kitų valstybių špygą reikėtų vengti rodyti. Tarkim, Turkijoje šis gestas gali būti panaudotas norint agresyviai atmesti kažkokį pasiūlymą ar prašymą. Jeigu kas nors užduotų klausimą, o jūs atsakytumėte ranka rodydami špygą, tai reikštų grubų „Ne“. Tai taip pat įžeidžiantis ženklas Indonezijos, Italijos, Indijos, Kinijos, Rusijos ir kitų jų kaimyninių šalių žmonėms.


Tai yra tik dalis informacijos apie kūno kalbos gestus ir jų reikšmes skirtingose kultūrose. Prieš vykstant į tolimesnę kelionę, vertėtų visuomet pasidomėti gestų reikšmėmis tose šalyse, kad išvengtumėte nesusipratimų, kurie kartais gali baigtis nemenkomis problemomis.

Kaip išmokti skaityti kūno kalbą?

Išmokti skaityti kūno kalbą nėra labai paprasta. Tam reikia ne tik teorinių žinių, bet ir nuolat jas naudoti praktikoje.

Jei norite išmokti lengviau skaityti kūno kalbą, reikėtų kasdien bent 15-20 minučių skirti kitų žmonių gestų stebėjimui ir analizavimui. Žmones geriau stebėti tam tikrose susibūrimo vietose, tokiose kaip: kavinės, oro uostai, vakarėliai. Šiose vietose galima pamatyti daug skirtingų gestais išreikštų emocijų, t.y. laimę, liūdesį, nekantravimą, pyktį, pasiilgimą ir kt. Jums nebūtina bendrauti su visais, galima kažkur prisėsti ir iš šalies stebėti žmonių neverbalinį bendravimą.

Kitas būdas išmokti kūno kalbos skaitymo, yra televizijos laidų žiūrėjimas be garso. Iš ekrane matomo žmonių elgesio pabandykite suprasti apie ką jie kalba. Kas kelias minutes įjunkite garsą ir pasitikrinkite save, ar tikrai gerai supratote filmo aktorius, ar laidos dalyvius.

Kitas faktorius, lemiantis tai, kaip gerai jums pavyks mokytis kūno kalbos skaitymo, tai motyvacija. Norint tobulėti, reikia neužmiršti nuolat praktikuotis, net ir bendraujant su savo draugais galima stengtis sutelkti dėmesį ne tik į tai, ką jie sako, bet ir ką kalba jų kūnas.

Kūno kalbos skaitymo įgūdžių gerinimas

Žinodami kūno kalbos svarbą, galite stebėti aplinkinius ir iš tam tikrų signalų interpretuoti ką jie sako. Tačiau tas pats kūno kalbos signalas gali turėti keletą interpretacijų, todėl pamačius vieną kūno kalbos signalą ne visuomet galima padaryti tikslią išvadą.

Norėdami lengviau perskaityti kitų žmonių kūno kalbą, reikėtų remtis tokia formule: kontekstas, klasteriai, sutapimai.

Kontekstas

Tai aplinka, kurioje vyksta veiksmas. Jis taip pat apima visumą tarp sąveikaujančių simbolių, jų santykių ir vaidmenų. Pavyzdžiui, rankų sunėrimas paprastai reiškia gynybinį veiksmą. Tačiau, jeigu asmuo yra plonai apsirengęs ir kambaryje yra vėsu, tai toks veiksmas negali būti interpretuojamas kaip gynybinis, o reikšti, kad žmogui tikrai šalta.

Panašiai yra, kai vienas asmuo yra pavaldus kitam, tai tokiu atveju pavaldus asmuo savo nuolankumą rodo žiūrėdamas į apačią, bei vengdamas tiesioginio akių kontakto su savo vadovu. Šie signalai turėtų būti interpretuojami pagal kontekstą, tam, kad jums nesudarytų nepagrįstos nuomonės, jog jis žmogus yra silpnas arba jam trūksta savigarbos, vien todėl, kad matote konkretų gestą, nežinodami tikrojo konteksto.

Klasteriai

Visuomet turėtumėte skaityti kitų kūno kalbą kaip klasterius, ne atskirai. Atskiras neverbalinis signalas gali būti iškraipantis ir klaidinantis. Jeigu jūs ignoruojate žodžius ir siekiate skaityti žmones tik pagal jų kūno kalbą, tai jūs turite ieškoti visų (nesiremti tik vienu) požymių, kurie apibendrintų žmogaus elgesį ir proto būseną. pavyzdžiui, vien todėl, kad žmogus prakaituoja ir liečia savo nosį, nereiškia, kad jis tikrai meluoja. Tai yra streso ženklai, tačiau patiriamas stresas gali reikšti ne būtinai melą.

Tai gali būti dažna situacija apklausose, kuomet žmogus, nesvarbu kaltas ar ne, gali jausti didelį spaudimą bei padėties rimtumą. Tam, kad interpretuotumėte teisingai, jūs privalote ieškoti visų neverbalinių signalų ir gestų, kurie prisideda prie šios būsenos ir signalų, kurie ją galėtų paneigti.

Sutapimai

Kai jūs įsigilinsite į kontekstą, pastebėsite visus kūno kalbos klasterius, tuomet apmąstykite sutapimus. Ar viskas sutampa, ką žmogus sako žodžiais ir ką kalba jo kūno kalba? Ar tarp neverbalinių signalų ir žodžių matomas skirtumas? Ką tai galėtų reikšti? Kaip jūs galite ištirti neatitikimus giliau, kad suprastumėte neatitikimus? Ar šie kūno kalbos ir žodžių neatitikimai reiškia, kad žmogus jus bando apgauti ar yra kitos tų neatitikimų priežastys? Trumpai tariant, kad sėkmingai galėtumėte skaityti ir interpretuoti kūno kalbą, reikia atsižvelgti į visumą, įskaitant ir žodžius, kad galėtumėte padaryti sėkmingas išvadas, remiantis šiais atitikimais.

Taigi, kai atsižvelgsite į šiuos tris pagrindinius bruožus, tuomet galėsite priimti pagrįstą sprendimą apie to asmens ketinimus ir mintis.

Kaip žinoti ar jam/jai patinku?

Bendraujant su mums patinkančiu žmogumi kartais iškyla klausimas - ar aš jam/jai taip pat patinku? Ar simpatija yra abipusė? Ar pasimatymas buvo sėkmingas? Šiame straipsnyje pabandysime aptarti pagrindinius kūno kalbos signalus, reiškiančius simpatiją arba priešingus jausmus. Kadangi kūno kalba pasako kartais daugiau nei žodžiai, tai panagrinėkime keletą pavyzdžių.

- Kai pašnekovo kūnas palinksta į jus, tai reiškia, kad jis yra susidomėjęs tuo, kas jam sakoma arba net jaučia susidomėjimą jumis. Susidomėjusio asmens kūnas palinksta į priekį, o kojos lieka atsitraukusios atgal.

- Kuomet sėdintysis pasvyra šonu į pašnekovą, tokia kūno kalba rodo draugiškumo jausmą. Jeigu žmogui nepatinkate arba keliate jam diskomfortą, tai priešingai – jis atsitrauks nuo jūsų. Tokią situaciją galite dažnai pamatyti nuotraukose, kur užfiksuoti du ar daugiau kartu stovintys asmenys.

- Dar vienas nemažai pasakantis kūno kalbos faktorius, tai pašnekovo kūno judesių mėgdžiojimas. Jei kuris nors iš jūsų nesąmoningai kopijuoja kito gestus, t.y. rankomis pasiremia smakrą, šypsena atsako šypsena, užkelia koją ant kojos, parodo, kad vienas kitą traukiate.

- Yra kelios galvos laikymo padėtys kūno kalboje turinčios tam tikrą reikšmę. Jeigu galva laikoma tiesiai, tai reiškia neutralumą kito žmogaus atžvilgiu. Jeigu galva pakreipta į kurį nors šoną, tai rodo, kad žmogus yra susidomėjęs jumis arba tuo ką jam sakote. Pavyzdžiui moteris pajutusi susidomėjimą patraukliu vyru, nesąmoningai galvą palenkia į šoną bei šiek tiek į priekį.

- Jeigu pašnekovo veidas didžiąją laiko dalį laikomas nuleistas žemyn, tai reiškia negatyvų nusistatymą.

- Kūno kalboje užkišti nykščiai už diržo ar kišenių reiškia agresyvų seksualinį nusiteikimą. Jei vyro viena koja nukreipta į moterį, nykščiai paslėpti, o dar akių lėliukės išsiplėtusios, tai pagal šią vyro kūno kalbą moteris gali suprasti tik viena...
Moterys užkištų nykščių gestą gali naudoti dėvėdamos šortus. Jeigu moteris dėvi suknelę ar kitą panašų drabužį, tai panašų seksualiai agresyvios moters nusiteikimą išreiškia nykštys užkištas už diržo arba įkištas į kišenę. Moterų kūno kalba kiek skiriasi nuo vyrų, jos paprastai užkiša už diržo ar už kišenės iškiša tik vieną nykštį.

- Objektyviausi kūno kalboje laikomi signalai yra akių gestai, nes akių vyzdžių išsiplėtimo ar susitraukimo žmogus negali kontroliuoti. Kai žmogui kažkas labai patinka arba jis pozityviai susijaudina, tuomet smarkiai išsiplečia jo akių lėliukės (gali išsiplėsti net iki 4 kartų). Jeigu žmogų apima pyktis, tai akių lėliukės gali susitraukti beveik iki aguonos grūdo dydžio. Pavyzdžiui, jeigu moteris yra neabejinga vyrui, tai žiūrint į jį moters akių lėliukės išsiplečia. Nors daugelis vyrų nepastebi šios kūno kalbos, tačiau jiems pasąmonė pasiunčia šį signalą. Beje, akių lėliukės išsiplečia prieblandoje, esant menkam apšvietimui, kas suteikia abejoms pasimatyme dalyvaujančioms pusėms patrauklumo.

- Jeigu pasimatymo metu žmogus jums žiūri į akis daugiau nei trečdalį viso pokalbio laiko, tai tokia kūno kalba reiškia, kad jūs jam/jai patinkate. Jei norite, kad bendravimas su kitu žmogumi jums būtų paremtas abipusėmis simpatijomis, tai reikėtų stengtis, kad jūsų žvilgsniai kontaktuotų daugiau nei 60 % pokalbio laiko. Žiūrėdami į akis sužadinsite jo/jos simpatijas jūsų atžvilgiu.

- Į jus šonu nukreiptas žvilgsnis (netoli sėdinčio asmens) su pakeltais antakiais bei šypsena kartu reiškia susidomėjimo, kartais net meilinimosi antrajai pusei ženklą.

- Dar vienas kūno kalbos signalas, susijęs su akimis, rodantis pašnekovo susidomėjimą jumis – mirkčiojimo dažnis. Paprastai žmogus sumirksi iki 8 kartų per minutę, o sumirkčiojimai būna labai trumpi. Taigi, jei pokalbio metu pašnekovo akys užsimerkia sekundei ar ilgiau, taip pašnekovo kūno kalba rodo pasąmoningą norą išmesti jus iš savo vaizduotės ir minčių.

- Moteris, susidomėjusi vyru, potencialiam savo partneriui stengiasi parodyti švelnią savo riešų odą. Tą daryti rūkančioms moterims ypač lengva. Taip pat, moteris kalbėdama stengiasi rodyti savo delnus.

- Jeigu moteris, žiūrėdama į vyrą, būna šiek tiek pravira burna ir drėgnomis lūpomis, tai simbolizuoja moters lyties organų sritį ir tokia kūno kalba reiškia seksualinį kvietimą.

- Vyno taurės, piršto ar kito plono ilgo daikto glostymas parodo kas slypi moters mintyse.

- Kiti kūno kalboje naudojami moterų signalai, reiškiantys susidomėjimą vyru, tai švelnus šlaunies glostymas, kuris rodo norą susilaukti panašaus kontakto iš vyro, lėtas kojos ant kojos užmetimas ir nuėmimas vyro akivaizdoje ir pan.

- Susibūrimų metu, kai bendrauja tarkim 3-4 ant sofos atsisėdę asmenys, galima kartais pamatyti situaciją, kai vyras arba moteris užmeta koją ir nukreipia į kitą asmenį. Tokia kūno kalba rodo susidomėjimą tuo asmeniu, į kurį nukreipta užmesta koja. Jei šis asmuo irgi susidomi pirmuoju, taip pat užmeta koją ant kojos ir rodo link jo. Dar labiau pajutę bendrumą, jie gali pradėti kopijuoti vienas kito judesius. Tokioje situacijoje aplinkiniai jiems jau nebeįdomūs.

Kaip žinoti ar žmogus meluoja?

Melą mes stengiamės paslėpti po šypsena, mirkčiojimu, galvos linkčiojimu. Tačiau melą išduoda kiti kūno kalbos signalai, pavyzdžiui kai akivaizdžiai neatitinka gestikuliacijos ir veido signalai.

Galima teigti, kad meluodamas žmogus susiduria su problema. Žmogus negali kontroliuoti pasąmonės ir ji veikia nepriklausomai nuo mūsų žodžių, todėl melą išduoda tam tikri kūno kalbos signalai. Nuo tos akimirkos, kai žodžiai pradeda prasilenkti su tiesa, kūno kalba ima rodyti turiniui prieštaraujančius signalus. Žinoma yra žmonių, kurių darbas yra susijęs su potencialiu melu ir jie yra išgryninę savo kūno kalbą, todėl jų melą sunku pastebėti ir patiklūs žmonės dažnai jais patiki.

Atviri delnai yra siejami su tiesa, sąžiningumu, ištikimybe ir nuolankumu. Todėl efektyviausias būdas išsiaiškinti ar pašnekovas atviras ir nemeluoja, stebėti plaštakų judesius. Kai žmogus nori būti atviras ir sąžiningas, tai pokalbio metu gali rodyti atvirus delnus. Šis kūno kalbos gestas yra pasąmoningas, kurio tikslas yra padėti pašnekovui pajausti, kad sakoma tikra tiesa. Meluodamas žmogus plaštakas dažniausiai slepia kišenėse, laiko sukryžiavęs ant krūtinės ar dar kitu būdu bando delnus paslėpti, nusukti nuo pašnekovo.
Kyla klausimas, jei meluodami demonstruosime savo plaštakas, mumis patikės? Atsakymas būtų – tikriausiai ne. Gali būti situacija, kad kūno kalba jus vis tiek išduos. Juk yra labai daug signalų, kurie išduoda, kad šioje situacijoje yra kažkas ne taip, t.y. kalbėsite, bei rodysite atvirus delnus, o kiti kūno kalbos signalai sakys ką kitą. Kūno kalba nėra taip lengvai valdoma. Galime galvoti apie rankų plaštakas, tačiau užmiršti apie veido, kojų signalus, balso tembrą ir pan.

Kai meluoja suaugęs žmogus, tai jo smegenys siunčia signalą užsidengti burną rankomis, kad iš jos neišsprūstų melaginga informacija. Suaugęs žmogus paskutinę akimirką (lyg suabejojęs) atitraukia plaštaką nuo burnos, taigi toks veiksmas labiau panašus į nosies pasikasymą pirštu. Tačiau kūno kalbos specialistai šį judesį lengvai pastebi.

Kai meluojama, dažnai plaštaka uždengiama burna, prie burnos priglaudžiamas kumštis, arba kartais prie burnos pridedami keli pirštai, nes pasąmonė duoda rankai signalą sulaikyti sakomą netiesą. Kartais burnos užsidengimo gestą bandoma užmaskuoti imituojant tariamą kosulį. Be melo, veido lytėjimo gestai kūno kalboje gali reikšti neapibrėžtumą, abejonę arba bandymą kažką perdėtai padidinti.

Klausytojų kūno kalba gali nemažai pasakyti pačiam pasakotojui. Jeigu vienas ar keli klausytojai iš auditorijos jums bekalbant prisidengia savo burnas, tai gali reikšti, kad auditorija mano jog jūs meluojate, arba nesutinka su jūsų sakomais teiginiais.

Kalbant apie kitus kūno kalbai priskiriamus signalus, vienas iš jų yra nosies lytėjimo gestas. Tai yra užmaskuota burnos apsaugos gesto forma. Jį gali sudaryti vienas labai greitas nepastebimas arba keli švelnūs panosės patrynimai. Pasąmonė meluojant ar užvaldžius negatyviai minčiai, siunčia nurodymą uždengti burną, tačiau paskutinę akimirką, kad gestas nebūtų labai akivaizdus, plaštaka atitraukiama nuo burnos, ko pasakoje toks judesys tampa panašus į labai trumpą nosies palytėjimą. Jeigu iš tikrųjų niežti nosį, tai niežėjimas paprastai numalšinamas akivaizdžiu kasymusi, kuris beveik neturi nieko bendro su staigiu nosies palytėjimu.

Meluodami žmonės gali trinti akis, tokiu būdu bando išvengti žiūrėjimo į veidą žmogui, kuriam meluoja. Kūno kalba pas vyrus ir moteris kartais skiriasi. Meluodami vyrai akis trina energingai, bei stengiasi žiūrėti žemyn bei tuo pačiu į šoną. Moterų kūno kalba kiek subtilesnė, jos vengia grubių judesių ir švelniai pasitrina paakius, lyg saugodamos makiažą. Meluodamos moterys dažniau žiūri į lubas, o ne į grindis.

Kūno kalboje kitas melo požymis yra ausies kasimasis. Tokiu būdu nesąmoningai žmogus bando atsiriboti nuo savo sakomų žodžių, t.y. kai jis galvoja viena, o sako ką kita. Ausies trynimu gali būti laikomas spenelio lytėjimas, kaušelio nugarinės pusės trynimas, ausies kremzlės užlenkimas ir pan.

Tyrimų duomenimis, meluojantiems žmonėms atsiranda dilgčiojimo pojūtis kai kuriose kaklo vietose, todėl jam numaldyti žmogus kasosi kaklą. Štai kodėl žmonės meluodami pradeda traukinėti apykaklę ir savo kūno kalba išsiduoda. Kartais žmogus atlieka šį veiksmą, kai yra piktas ar susierzinęs, tokiu būdu bando nesąmoningai nuplėšti apykaklę, kad patektų daugiau oro.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad negalima spręsti apie tai ar žmogus jums tikrai meluoja iš vieno ar poros gestų, galbūt reiškiančių melą. Kūno kalbą sudaro visuma gestų, todėl pokalbio metu reikėtų pastebėti kuo daugiau kūno judesių, t.y. neužsiciklinti tik ties veido lytėjimo gestais. Reikia nuolat stebėti ir gilintis į gestų visumą bei atsižvelgti į visą kontekstą. Tik įgijus pakankamai žinių skaitant kūno kalbą, bus galima teisingai suprasti už pašnekovo gestų slypinčias tikrąsias mintis.

Susisiekti galite:

El. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Kūno kalba - kas tai?

Kūno kalba, tai neverbalinio bendravimo forma, kai tarpusavio santykiai reiškiami kūno judesiais arba kitais signalais. Kūno kalba - judesių, manierų, gestų visuma, kuri skirtingose situacijose perduoda tam tikrą informaciją. Žmogus savo žodine kalba gali kažką nuslėpti, tačiau tai, ko jis nepasako žodžiais, išduoda jo kūno kalba. Taigi, mes kalbame ne tik balsu, bet ir visu kūnu. Atidžiai klausydamiesi bei stebėdami kitų žmonių kūno judesius galime sužinoti be galo daug informacijos. Pašnekovo kūno kalba atskleis ar žmogus meluoja, ar sako tiesą, mėgsta jus ar ne.

Moksliškai įrodyta, kad 80 proc. informacijos mes sužinome iš pašnekovo kūno kalbos, o likusius 20 proc. lemia verbaliniai signalai. Taigi, kad ir kaip pašnekovas gražiai bekalbėtų, tačiau pokalbio sėkmę daugiausia lemia tai, kokia pašnekovo laikysena, ar buvo naudojami teisingi kūno judesiai bandant išreikšti arba pabrėžti mintį, ar sakomi žodžiai atitiko pašnekovo kūno kalbą.

Mokslas, kuris pradėjo nagrinėti kūno kalbą atsirado labai neseniai. Pirmieji rimtesni tyrimai buvo atlikti tik septintajame dešimtmetyje. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. Tai tarsi universali kalba, kuomet žmogus nemokėdamas kitos kalbos, savo kūno signalų dėka gali parodyti, kada jis yra alkanas, piktas, linksmas, liūdnas ir pan.

Tačiau vertėtų neužmiršti, kad tie patys gestai skirtingose kultūrose gali turėti kitas arba net visiškai priešingas reikšmes. Pavyzdžiui, pirštais rodomas apskritimas Prancūzijoje reiškia nulį, Japonijoje – pinigus, o kai kuriose Viduržemio jūros šalyse šis ženklas reiškia vyro homoseksualumą. Lietuvoje sunertos rankos reiškia užsidarymą, pyktį, o Japonijoje – mastymą. Iškeltas nykštys į viršų mums reiškia „gerai!“, o Japonijoje tai būtų traktuojama, kaip įžeidžiantis gestas. Jei mums kažkas dvokia, mes paprastai mojuojame prieš nosį ranka, tačiau Japonijoje toks ženklas reikštų nesutikimą, trumpiau – „ne“.

Nereikėtų užmiršti, kad kūno kalbos reikšmė priklauso ir nuo konteksto. Pavyzdžiui, žiemą regėdami ant suolo sėdintį žmogų, tvirtai sukryžiavusį ant krūtinės rankas, suprantame, kad jam šalta. Tačiau, jei tokioje pozoje matytume už derybinio stalo sėdintį žmogų, tai galėtume traktuoti kaip gynybinį (ar net neigiamą) požiūrį į esamą situaciją.

Taigi bendraujant su žmogumi arba jį tik stebint iš šalies, labai svarbu skaityti ne vien tik kūno kalbą, t.y. pritaikyti kūno kalbos šablonus. Labai svarbu atsižvelgti ir į esamą situaciją, aplinką ir kitus veiksnius, nes konkretus neverbalinis ženklas gali kažką reikšti arba nereikšti nieko.

Kūno kalba darbo pokalbio metu

Darbo pokalbis kartais gali atrodyti kaip viktorina, nes niekuomet negalite žinoti visų klausimų, kurie bus užduodami darbo pokalbio metu. Kad ir koks klausimas bebūtų, jūs privalote tinkamai valdyti savo kūno kalbą. Darbo pokalbio metu jūs galite pasijusti lyg būtumėte stebimi per mikroskopą.

Ne paslaptis, kad darbo pokalbiai žmones priverčia labai nervintis, daugelis kandidatų skiria nemažą laiko dalį jaudinantis dėl to, ką jie sakys darbo pokalbio metu, kaip valdys savo kūno kalbą ir pan. Darbo pokalbyje svarbu ne tik tai, ką jūs sakote, bet ir kaip sakote. Jūs turite tinkamai bendrauti ne tik verbaliai (žodžiai), bet ir neverbaliai (kūno kalba). Darbo pokalbio metu darbdavys stengiasi įžvelgti ar sutampa jūsų ištariama informacija su tuo, ką tuo pačiu metu kalba jūsų kūno kalba, t.y. jūsų nesąlyginiai kūno judesiai.

Prieš einant į darbo pokalbį, patartina, kad gerai pasinagrinėtumėte darbo skelbimą tos pozicijos, dėl kurios pretenduojate. Svarbu, kad atidžiai peržvelgtumėte visus keliamus reikalavimus pageidaujamus būsimam darbui atlikti. Taip pat patartina kruopščiau pasidomėti įmone, jos veikla, tikslais ir t.t.

Kai kurie personalo vadybininkai mano, kad nuomonę apie kandidatą gali susidaryti jau per pusę minutės, vien iš to, kaip jūs apsirengęs ir ką sako jūsų kūno judesiai. Įeidami į įmonės patalpas nesitaisykite pėdkelnių ar savo kaklaraiščio. Tokius pataisymus reikėtų atlikti prieš tai, kol jus pamatys darbdavys. Neužmirškite, kad vos tik įėję į įmonės teritoriją, jūs jau jau esate stebimi, t.y. jus pirmiausia pamato biuro administratorė, bei kiti darbuotojai. Darbo pokalbį pravedęs asmuo gali pasiteirauti ir kitų savo darbuotojų nuomonės apie jus.

Keletas patarimų, kaip reikėtų elgtis pokalbio metu:

Darbo pokalbio metu, susitikus su galimai būsimu darbdaviu, būtina pasisveikinti tinkamai. Duodant ranką, svarbu, kad paspaudimas būtų tvirtas. Vienu trumpu rankos paspaudimu jūs parodysite, kad esate energingas, pasitikintis savimi ir geras pasirinkimas šiai pozicijai. Kai sveikinatės, nepabijokite pirmi ištiesti savo ranką. Laikykite ranką tiesiai ir tvirtai, ranka neturėtų būti per minkšta ar per kieta, o po tvirto paspaudimo laiku atleiskite ranką. Rankos paspaudimas turėtų būti nei per ilgas, nei per daug trumpas, kad nesukeltų pašnekovui nemalonių pojūčių.

Šypsokitės. Nebijokite atrodyti draugiški. Darbdavys, darbo pokalbių metu kitoje stalo pusėje pamato labai daug nervingų kandidatų, kurių kūno kalba priverčia jais abejoti. Šypsena nuramins jūsų pašnekovą, pokalbis taps sklandesnis. Šypsena nereiškia, kad jūs būsite vakarėlių siela ar biuro darbuotojų linksmintojas, ji tiesiog komunikuoja, kad su jumis bus malonu bendrauti kasdienėje darbo aplinkoje.

Darbo pokalbio metu neužmirškite, kad tiek jūs, tiek darbdavys, esate ne robotai, o žmonės. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad formalus kalbėjimas parodo jų profesionalumą, tačiau darbdaviui gali būti tikrai įdomu koks jūs žmogus ir ką jūs mėgstate.

Nebijokite pokalbio metu pasitikslinti to, ko nesupratote. Kas yra blogiau? Kalbėti apie pašalinius dalykus taip ir neatsakant į užduotą klausimą, ar pasitikslinti pašnekovo ką jis turėjo omeny ir pateikti tinkamą atsakymą? Žinoma, kad antrasis variantas. Net jei jūsų kūno kalba rodo pasitikėjimą ir užtikrintumą, tačiau atsakymai į užduodamus klausimus netikslūs, tai gali priversti pašnekovą suabejoti jūsų kompetencija. Kartais darbdavio dienotvarkė tarp darbo pokalbių yra tokia suspausta, kad gali nespėti pasiruošti tinkamų klausimų jums. Jūsų prašymas patikslinti klausimą parodo darbdaviui, kad mėgstate tikslumą ir ko gero atsakingai žiūrėsite į būsimą darbą.

Retkarčiais pabandykite pamatyti save iš šalies, ypač atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą: ar jūs nesisupate kėdėje, nedrebinate vienos ar abiejų kojų, nekrapštote savęs ir pan. Tokie nesąlyginiai kūno judesiai darbdaviui gali sudaryti nuomonę, kad darbo metu jūs negalėtumėte susikoncentruoti į darbą.

Ko nereikėtų daryti darbo pokalbio metu?

- Nesikasykite pakaušio ar kaklo, net jei ir suimtų mėšlungis, nes toks judesys gali signalizuoti, jog jūs esate abejingas.

- Nesikasykite ir nelieskite savo nosies. Šifruojant kūno kalbą, tai galėtų reikšti, kad jūs nesate pakankamai atviras su pašnekovui, be to, nosies krapštymas ir šiaip yra labai nemandagus veiksmas.

- Nesėdėkite sukryžiavę rankų ties krūtine, kitaip pasirodysite nedraugiški, užsidarę.

- Nesėdėkite pasvirę link durų, nes atrodys jog jūs norite kuo greičiau išeiti pro duris.

- Nesikūprinkite sėdėdami kėdėje. Kūno kalboje toks gestas reikštų nepakankamą suinteresuotumą ir nepasirengimą pokalbiui.

Kokia turėtų būti kūno kalba darbo pokalbio metu?

- Sėdėkite kėdėje tiesiai, nežymiai pasvirę į priekį, tokia kūno kalba parodysite susidomėjimą tuo, ką priešais jus esantis pašnekovas kalba, bei pritarimą jam.

- Parodykite savo entuziazmą naudodami susidomėjusio asmens kūno kalbą. Linksėkite rodydami pritarimą, tačiau linksėjimas turi būti natūralus ir saikingas.

- Pokalbio metu susikurkite patogią asmeninę erdvę tarp savęs ir darbdavio. Patogus atstumas turėtų būti ne mažesnis, kaip 50 cm. Įsikišimas į kito asmens asmeninę erdvę gali sukelti nepatogumo jausmą ir blaškyti pašnekovą.

- Prieš eidami į darbo pokalbį, nepersistenkite su kvepalais. Per didelis aromatas gali sukelti alergiją, o ir darbdaviui nuo kvapų sukeltas galvos skausmas tikrai nepridės jums pliuso.

- Jeigu darbo pokalbio metu bendraujate daugiau nei su vienu darbuotoju, atsakingu už atranką, labai svarbu skirti dėmesio jiems abiems, retkarčiais pažvelgiant tai į vieną, tai į kitą.

- Atsakinėdami į klausimus, stenkitės su pašnekovu palaikyti akių kontaktą, kartais panaudokite ir rankų judesius tam, kad sustiprintumėte savo poziciją ir atrodytumėte labiau pasitikintys. Judesiai turėtų būti natūralūs, nes kitaip galite pasirodyti agresyvūs.

- Net jei mini darbo pokalbis vyksta telefonu, stenkitės kalbėti atsistoję (žinoma nepamirškite šypsenos). Kalbėjimas stovint padidina jūsų budrumą bei padeda lengviau įsitraukti į pokalbį.

- Pasibaigus darbo pokalbiui, paduokite ranką taip pat tvirtai ir užtikrintai, kaip pokalbio pradžioje. Išeikite pasitempę. Atsipalaiduoti ir sušokti savo laimės šokį galite tik tuomet, kai būsite toli nuo darbo pokalbio vietos.

Kūno kalbos išmanymo privalumai

Mes visi bendraujame naudodami savo kūno kalbą. Dauguma nori išmokti skaityti kūno kalbą, kad galėtų lengviau suprasti ne tik kitų neverbalinius signalus, bet ir pagerinti savo bendravimo įgūdžius. Kiti gi trokšta perprasti kūno kalbą, kad savo įgūdžius panaudotų meluodami arba norėdami pastebėti kitų melą.

Be to, suprasdami savo kūno kalbą, jūs galite greitai pakoreguoti savo laikyseną ir gestus tam, kad išvengtumėte nesusipratimų. Pavyzdžiui, visi žinome, kad žiovulys dažniausiai reiškia nuobodulį. Kadangi jūs tai žinote, todėl klausydami kažkieno, jūs veikiausiai vengsite šio veiksmo, kad kito neįžeistumėte.

Pagrindinė kūno kalbos mokėjimo nauda yra teisingai suprasti žmonių emocijas, tikslus ir požiūrį į jus, tokiu būdu pagerinant bendravimą su jais.

Kokie gi privalumai mokant kūno kalbą?

Kūno kalba labai padeda versle, įmonių valdyme ir asmeniniame gyvenime. Geresnis kūno kalbos pažinimas turi šiuos privalumus:

- Padeda žmonėms išvystyti gilesnį supratingumą apie kitus, kas leidžia jiems sustiprinti tarpusavio santykius;

- Kūno kalba gali pakelti jūsų savimonę, kuri galiausiai gali pagerinti jūsų emocinį intelektą;

- Komandos nariai gali skaityti vienas kito kūno kalbą, kad suprastų kada kažkuris išgyvena ar jaučia spaudimą ir jam reikia pagalbos;

- Mokėdami parodyti priešingus kūno kalbos signalus, nei jūs jaučiatės iš tikrųjų, galėsite suklaidinti kitus. Tai gali būti naudinga jums derybose arba norint įtikinti kitus.

- Kūno kalba padeda jums įsijausti į kitus, suprasti jų jausmus. Gebėjimas parodyti empatiją, padeda sukurti tarpusavio ryšį ir tai yra reikšmingas faktorius kuriant bei palaikant stiprius tarpusavio santykius.

- Kūno kalba gali labai pagelbėti derybose, nes jūs galėsite suprasti kitos pusės mąstymą apie jus, kuomet negalite pasitikėti jų sakomais žodžiais;

- Padeda jums išvengti būti apgautiems patyrusių pardavėjų, kurie bando manipuliuoti jumis parduodami savo produktus;

- Padeda vadovams geriau suprasti savo darbuotojus bei sužinoti jų poreikius, net ir tuomet, kai darbuotojai tiesiogiai to nepasako, nes mano, kad toks atvirumas yra netinkamas;

- Kūno kalbos mokėjimas padeda lengviau įtikinti kitus. Matydami jų gestikuliaciją ir kitus kūno kalbos signalus, jūs galite lengviau suprasti, kas jiems patinka arba nepatinka. Iššifravę šią informaciją, galite pasiūlyti tai, kas atitiktų jų tikruosius poreikius.

- Kūno kalbos mokėjimas gali pagerinti jūsų pasitikėjimą savimi bei padidinti savigarbą. Nuo to, kaip jus mato aplinkiniai, priklauso kaip jums seksis juos paveikti;

- Gali pagerinti pirmą įspūdį apie jus bei padėti kalbant prieš didesnę auditoriją, nes jūs suprasdami neverbalinių signalų galią, galėsite pasirodyti labiau pasitikintys savimi, įtikinamesni;

- Žinojimas, kaip įtakoti kitus, padeda suprasti kada norima paveikti jus pačius.

Kūno kalbos apibrėžimas

Kūno kalba yra ne tik apie tai, kokia mūsų kūno padėtis ar kaip mes judame.

Kūno kalba gali apimti:
- mūsų kūno pozicijas;
- atstumą tarp mūsų ir kito žmogaus;
- veido išraišką;
- mūsų akis, t.y. kaip jos juda ir kur fokusuojasi;
- kaip mes prisiliečiame prie savęs ar kitų;
- kaip mes laikome daiktus, pavyzdžiui cigaretę, tušinuką, akinius ir pan.;
- mūsų kvėpavimą ir kitus mažiau pastebimus dalykus: prakaitavimą, širdies plakimą.

Kūno kalbos supratimas anksčiau neapėmė žmonių kalbėjimo garsumo, tempo, intonacijos, pauzių. Tačiau šie faktoriai dabar dažniau įtraukiami į kūno kalbos nagrinėjimo sritį, nes kartais galime nemažai informacijos praleisti, jei orientuosimės tik į siaurąjį kūno kalbos apibrėžimą.

Balso tempas ir kiti garsiniai signalai paprastai nelabai priskiriami kūno kalbai, nes tai girdimi signalai (žodžiai), o ne išorinis fizinis vaizdas, nepaisant to, kad kalbėjimo tonas dažnai būna labai reikšmingas bendravimo metu.

Širdies ritmas bei kvėpavimas, tai faktoriai, kurie irgi dažnai nepatenka į kūno kalbos apibrėžimą, tačiau jie sudaro gan reikšmingą neverbalinių signalų dalį, kurie prisideda prie kūno kalbos nagrinėjimo.

Kalbant apie akių signalus, mūsų reakcija į kitų žmonių akis (akių judėjimą, fokusavimą, išraišką) bei aplinkinių reakcija į mūsų akis, tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai, labai įtakoja abipusį tarpusavio įvertinimą ir supratimą.

Net ir neištariant nei vieno žodžio, didžiuliai jausmai gali būti perteikti vien tik žvilgsniu. Metafora, kuri apibūdina dviejų įsimylėjėlių akis, susitikusias pilnoje žmonių aplinkoje, yra randama ne tik senuose romantiniuose filmuose, bet ir tikrame gyvenime. Moksliškai įrodyta, kad žvilgsnis yra labai stiprus neverbalinės komunikacijos signalas.

Žmogaus kūnas ir jo instinktyvi reakcija labai evoliucionavo. Tačiau daugelis mūsų tuos instinktus ignoruojame ir kai kuriuos dalykus (akių bei veido išraiškas) laikome savaime suprantamais. Bet jeigu norime, tai galime išmokti tiksliau nuskaityti tam tikrus aplinkinių perduodamus kūno kalbos signalus ir panaudoti šią informaciją savo tikslams pasiekti.

Domėjimasis kūno kalba gali suteikti žymesnį pranašumą prieš kitus kasdieniame gyvenime, bendraujant arba derantis su aplinkiniais. Verta nepamiršti, kad kūno kalba yra ne tik kitų žmonių signalų skaitymas. Domėjimasis kūno kalba daro įtaką ir mūsų savimonei bei savikontrolei. Kuo daugiau nusimanysime apie kitų žmonių jausmus ir suprasime to priežastis, tuo labiau suprasime save.

Kūno kalbos mokslo evoliucija

Mokslo apie kūno kalbą perspektyvos labai daug žadančios, nes šiuo metu visose išsivysčiusiose šalyse kūno kalba domisi tiek verslininkai (norintys sudaryti kuo palankesnį įspūdį aplinkiniams), tiek personalo specialistai (atrinkdami kandidatus), tiek eiliniai žmonės, siekiantys daryti tam tikrą įtaką kitiems (sužavėti, manipuliuoti ir pan.).

Yra hipotezė, kad žmonės linkę meluoti, apgaudinėti, manipuliuoti ir apsimetinėti. Tai yra mūsų prigimtyje.
Dėl įvairiausių priežasčių žmonės sąmoningai ir dažnai slepia savo tikruosius jausmus.

Kiti tai žinodami bei tikėdamiesi, kad žmogus kažką slepia, stengiasi įsivaizduoti ir įžvelgti, ką tas asmuo turi mintyse. Noras išsiaiškinti, kas slepiasi po kitų asmenų kaukėmis, natūraliai padidina norą domėtis kūno kalba.

Kūno kalba mums padeda susidoroti ir apsisaugoti nuo netikrumo kaukių. Ypač tai pagelbsti flirto, pažinties metu. Kūno kalba dažnai padeda žmonėms bendrauti ir spręsti santykių problemas, kai sąmoningas elgesys ir žodžiai to nepadaro.
Iki tol, kol kūno kalba kaip mokslas tapo populiarus dabartiniame bendravime ir valdyme, žmonės anksčiau dažniausiai pasikliovė kūno kalba instinktyviai (taip buvo tūkstančius metų).

Ankstyvesni pavyzdžiai, kurie interpretuodavo kitų kūno kalbą, galėtų būti paminėti Amerikos Laukinių Vakarų pokerio žaidėjai. Laimėtojai ne tik turėjo mokėti gerai žaisti pokerį, bet ir būti gerai pasikaustę neverbalinių signalų skaityme, bei savo neverbalinių signalų kontrolėje.
Prieš tai tyrinėtojai bei genčių lyderiai turėjo mokėti skaityti priešų kūno kalbą, t.y. laiku susigaudyti kada pasitikėti, gintis ar pulti.

Žmonės taip pat išmoko skaityti ir gyvūnų kūno kalbą. Piemenys, raiteliai, gyvūnų dresuotojai turėjo mokėti (ir dabar tai turi sugebėti) skaityti gyvūnų kūno kalbą, su kuriais jie susiduria.

Neverbalinių signalų ir jausmų skaitymas yra mūsų genuose. Jeigu mes to neturėtume savo genuose, tai mūsų, ko gero, šiandien nebūtų.

Kūno kalbos istorija

Mokslininkai jau labai seniai pastebėjo sąsajų tarp žmogaus fizinio elgesio ir jo vidinės būsenos bei nuotaikos. Su laiku žmonių kūno kalba tapo mokslu, nagrinėjančiu aplinkinių elgesį ir to elgesio priežastis. Tikslesnis kūno kalbos skaitymas pagelbėjo kasdienėse situacijose ne tik išvengti nesusipratimų, bet dažnai ir pasiekti tam tikros naudos sau.
Iki XX a. kažkokių studijų ar raštiškų darbų apie kūno kalbą yra labai mažai.

Pirmieji žinomi ekspertai, nagrinėję kūno kalbą, ko gero, būtų graikai, ypač Hipokratas ir Aristotelis, kurie domėjosi žmogaus asmenybe bei elgesiu. Iš romėnų būtų galima paminėti Ciceroną, kuris domėjosi jausmais ir gestais.

Daugiau studijų apie kūno kalbą atsirado dabartiniais laikais. Pavyzdžiui, Fransisas Beikonas savo knygoje „Mokymosi pažanga“ (išleista 1605 m.) nagrinėjo gestus, kaip šnekamosios kalbos papildymą. Džonas Bulveris savo knygoje „Natūrali rankos istorija“ (1644 m.) rašė apie rankų gestus. Gilbertas Austinas „Chironomia“ (1806 m.) nagrinėjo gestus, pabrėžiančius sakomą kalbą.

Čarlzas Darvinas, gyvenęs XIX a., galėtų būti laikomas ankstyvuoju kūno kalbos ekspertu, kuris atliko daug rimtų mokslinių tyrimų apie kūno kalbą. Savo darbuose jis daugiau nagrinėjo etologinį mąstymą. Etologija atsirado kaip mokslas, tiriantis gyvūnų elgesį. Per XX a. šis mokslas išsiplėtė į žmogaus elgesio nagrinėjimą. Etologija, kuri nagrinėja gyvūnų evoliuciją ir jų bendravimą, labai susijusi su žmonių kūno kalba.

Etologai laipsniškai pradėjo taikyti savo išvadas žmogaus elgesiui, įskaitant kūno kalbą. Etologija, kaip psichologija, yra visa apimantis mokslas, kuris paaiškina kūno kalbos supratimą.

Populiarūs ir prieinami kūno kalbos tyrimai, kuriuos mes žinome šiandien, atsirado labai neseniai.

Julius Fast savo populiariojoje knygoje „Kūno kalba“ (1971 m.) rašė, kad „... kūno kalba yra dar tokia nauja, kaip mokslas, kad šio mokslo tyrinėtojai galėtų būti suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų...“. Jis buvo grožinės ir ne tik grožinės literatūros autorius, kuris ypač gilinosi į žmonių psichologiją ir elgesį. Jo knyga „Kūno kalba“ buvo viena iš pirmųjų, kuri „atnešė“ šią temą į auditorijas.

Zigmundas Froidas ir kiti psichoanalizės srityje (XIX-XX a.) turėjo gerą supratimą apie kūno kalbą daugeliu aspektų, įskaitant asmeninę erdvę, tačiau jie nesutelkė dėmesio į neverbalinės komunikacijos sąvoką ir neplėtojo kūno kalbos teorijų sava tvarka. Zigmundas Froidas ir panašūs psichoanalitikai bei to meto psichologai buvo susikoncentravę į elgesį ir terapinę analizę labiau, nei į neverbalinį bendravimą.

Kitoks požiūris į žmogaus elgesį ir jo kūno kalbą buvo aprašytas Desmondo Moriso knygoje „Nuoga beždžionė“ (1967 m.), bei tolesnėje knygoje „Intymus elgesys“ (1971 m.). D. Morisas, britų zoologas ir etologas, susiejo žmonių elgesį su „gyvuline“ evoliucija. Jo darbas išlieka populiarus ir kontraversiškas, siekiant suprasti žmonių elgesį, ir nors jo teorijos stipriai nenagrinėjo kūno kalbos, tačiau D. Moriso populiarumas 1960-1970 m. prisidėjo prie didesnio susidomėjimo tarp žmonių, nepriklausančių prie mokslo bendruomenės, norinčių labiau suprasti kaip ir kodėl mes jaučiame, elgiamės ir bendraujame.