Kaip žinoti ar žmogus meluoja?
Melą mes stengiamės paslėpti po šypsena, mirkčiojimu, galvos linkčiojimu. Tačiau melą išduoda kiti kūno kalbos signalai, pavyzdžiui kai akivaizdžiai neatitinka gestikuliacijos ir veido signalai.
Galima teigti, kad meluodamas žmogus susiduria su problema. Žmogus negali kontroliuoti pasąmonės ir ji veikia nepriklausomai nuo mūsų žodžių, todėl melą išduoda tam tikri kūno kalbos signalai. Nuo tos akimirkos, kai žodžiai pradeda prasilenkti su tiesa, kūno kalba ima rodyti turiniui prieštaraujančius signalus. Žinoma yra žmonių, kurių darbas yra susijęs su potencialiu melu ir jie yra išgryninę savo kūno kalbą, todėl jų melą sunku pastebėti ir patiklūs žmonės dažnai jais patiki.
Atviri delnai yra siejami su tiesa, sąžiningumu, ištikimybe ir nuolankumu. Todėl efektyviausias būdas išsiaiškinti ar pašnekovas atviras ir nemeluoja, stebėti plaštakų judesius. Kai žmogus nori būti atviras ir sąžiningas, tai pokalbio metu gali rodyti atvirus delnus. Šis kūno kalbos gestas yra pasąmoningas, kurio tikslas yra padėti pašnekovui pajausti, kad sakoma tikra tiesa. Meluodamas žmogus plaštakas dažniausiai slepia kišenėse, laiko sukryžiavęs ant krūtinės ar dar kitu būdu bando delnus paslėpti, nusukti nuo pašnekovo.
Kyla klausimas, jei meluodami demonstruosime savo plaštakas, mumis patikės? Atsakymas būtų – tikriausiai ne. Gali būti situacija, kad kūno kalba jus vis tiek išduos. Juk yra labai daug signalų, kurie išduoda, kad šioje situacijoje yra kažkas ne taip, t.y. kalbėsite, bei rodysite atvirus delnus, o kiti kūno kalbos signalai sakys ką kitą. Kūno kalba nėra taip lengvai valdoma. Galime galvoti apie rankų plaštakas, tačiau užmiršti apie veido, kojų signalus, balso tembrą ir pan.
Kai meluoja suaugęs žmogus, tai jo smegenys siunčia signalą užsidengti burną rankomis, kad iš jos neišsprūstų melaginga informacija. Suaugęs žmogus paskutinę akimirką (lyg suabejojęs) atitraukia plaštaką nuo burnos, taigi toks veiksmas labiau panašus į nosies pasikasymą pirštu. Tačiau kūno kalbos specialistai šį judesį lengvai pastebi.
Kai meluojama, dažnai plaštaka uždengiama burna, prie burnos priglaudžiamas kumštis, arba kartais prie burnos pridedami keli pirštai, nes pasąmonė duoda rankai signalą sulaikyti sakomą netiesą. Kartais burnos užsidengimo gestą bandoma užmaskuoti imituojant tariamą kosulį. Be melo, veido lytėjimo gestai kūno kalboje gali reikšti neapibrėžtumą, abejonę arba bandymą kažką perdėtai padidinti.
Klausytojų kūno kalba gali nemažai pasakyti pačiam pasakotojui. Jeigu vienas ar keli klausytojai iš auditorijos jums bekalbant prisidengia savo burnas, tai gali reikšti, kad auditorija mano jog jūs meluojate, arba nesutinka su jūsų sakomais teiginiais.
Kalbant apie kitus kūno kalbai priskiriamus signalus, vienas iš jų yra nosies lytėjimo gestas. Tai yra užmaskuota burnos apsaugos gesto forma. Jį gali sudaryti vienas labai greitas nepastebimas arba keli švelnūs panosės patrynimai. Pasąmonė meluojant ar užvaldžius negatyviai minčiai, siunčia nurodymą uždengti burną, tačiau paskutinę akimirką, kad gestas nebūtų labai akivaizdus, plaštaka atitraukiama nuo burnos, ko pasakoje toks judesys tampa panašus į labai trumpą nosies palytėjimą. Jeigu iš tikrųjų niežti nosį, tai niežėjimas paprastai numalšinamas akivaizdžiu kasymusi, kuris beveik neturi nieko bendro su staigiu nosies palytėjimu.
Meluodami žmonės gali trinti akis, tokiu būdu bando išvengti žiūrėjimo į veidą žmogui, kuriam meluoja. Kūno kalba pas vyrus ir moteris kartais skiriasi. Meluodami vyrai akis trina energingai, bei stengiasi žiūrėti žemyn bei tuo pačiu į šoną. Moterų kūno kalba kiek subtilesnė, jos vengia grubių judesių ir švelniai pasitrina paakius, lyg saugodamos makiažą. Meluodamos moterys dažniau žiūri į lubas, o ne į grindis.
Kūno kalboje kitas melo požymis yra ausies kasimasis. Tokiu būdu nesąmoningai žmogus bando atsiriboti nuo savo sakomų žodžių, t.y. kai jis galvoja viena, o sako ką kita. Ausies trynimu gali būti laikomas spenelio lytėjimas, kaušelio nugarinės pusės trynimas, ausies kremzlės užlenkimas ir pan.
Tyrimų duomenimis, meluojantiems žmonėms atsiranda dilgčiojimo pojūtis kai kuriose kaklo vietose, todėl jam numaldyti žmogus kasosi kaklą. Štai kodėl žmonės meluodami pradeda traukinėti apykaklę ir savo kūno kalba išsiduoda. Kartais žmogus atlieka šį veiksmą, kai yra piktas ar susierzinęs, tokiu būdu bando nesąmoningai nuplėšti apykaklę, kad patektų daugiau oro.
Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad negalima spręsti apie tai ar žmogus jums tikrai meluoja iš vieno ar poros gestų, galbūt reiškiančių melą. Kūno kalbą sudaro visuma gestų, todėl pokalbio metu reikėtų pastebėti kuo daugiau kūno judesių, t.y. neužsiciklinti tik ties veido lytėjimo gestais. Reikia nuolat stebėti ir gilintis į gestų visumą bei atsižvelgti į visą kontekstą. Tik įgijus pakankamai žinių skaitant kūno kalbą, bus galima teisingai suprasti už pašnekovo gestų slypinčias tikrąsias mintis.